Nesaldi istorija

kitu kampu: Nesaldi istorija: Iki pirmųjų uogų dar mažiausiai keturi mėnesiai, tačiau ketvirtadienio reportažai iš prekybos centrų bylojo ką kitą. Pilnutėliai vėžimai cukraus, nuolatinis raginimas nesusipratusiems bendrapirkėjams nešti ir vežti cukraus kiek paneši, iškalbingai bylojo iš TV ekranų.

Tad kas gali paaiškinti, kodėl, regis, visai be jokio loginio pagrindo, ketvirtadienio vakaras prekybos centruose priminė sovietinio deficito laikus?

Galbūt kažkam reikia išsivalyti sandėlius prieš galimą cukraus kainų kritimą?

O gal pagąsdinti bendrapiliečius prieš artėjančius savivaldos rinkimus, šitaip eilinį kartą įspiriant esamai valdžiai?

Sąmokslo teorijų gali atsirasti visokių.

Kas buvo pirminis panikos šaltinis nėra aišku, gandai kuris laikas tvyrojo tarsi ore. O ankstyvą ketvirtadienio rytą, kuomet viename laikraštyje atsirado galimybė perskaityti, kad cukraus kaina gali kilti iki šešių litų, žinią pagavo ir spaudą vartantys rytinės televizijos laidos vedėjai.

Tad visos tąryt į darbą skubėjusios šeimininkės ir rūpestingi šeimų tėvai jau buvo įspėti – artinasi cukraus deficitas.

Ūkiški tautiečiai nesnaudė - ketvirtadienį nuo pietų visoje Lietuvoje vieni cukrų tempė maišais, kiti ėmė pinigus iš bankomato ir pirko tiek, kiek leido šeimos biudžetai.

Apie devintą vakaro cukraus lentynos žiojėjo tuščios, o užrašai „Vienam pirkėjui galima pirkti ne daugiau 12 vienetų“ jau neatrodė keisti.

Specialistai Ūkio ministerijoje per pusvalandį išsiaiškino - realaus pagrindo kilti cukraus kainai Lietuvoje nėra. Lietuvoje cukraus pagaminta net daugiau nei pernai, jo netrūksta Europoje, o Londono ir Niujorko biržose cukraus kaina net krito.

Per metus Lietuvoje suvartojame apie 110 tūkstančių tonų. Gamybininkai patikino, kad maždaug pusė šio kiekio yra sandėliuose. Prekybininkai prisipažino, tiesa negarsiai, kad įspėjimo iš gamintojų apie kainų kilimą nėra gavę.

Įspėjimo nėra gavę, bet padėtimi pasinaudojo. Tikriausiai ne pirmą kartą prekybos tinklų savininkai pirmiausia galvoja apie savo pelną, o ne solidarumą su visuomene.

Tad kainos dar tą patį ketvirtadienį kai kur jau siekė 3,99 lito, o atokesnėse parduotuvėlėse ir visus 6 litus.

Palyginimui - Vokietijoje 1 kilogramo cukraus kaina yra apie 2,24–2,5 lito. Švedijoje cukrus yra brangiausias ES - 1 kilogramas kainuoja apie 4,3 lito.

Taigi Lietuvos prekybininkai akivaizdžiai pasinaudojo žmonių nuogąstavimais. Pagal principą – jei yra panika, reikia ja naudotis ir bandyti iš to užsidirbti.

Drąsiai galima sakyti – cukraus burbulas buvo sukurtas per vieną dieną.

Mūsų gamintojai ir pardavėjai kuo puikiausiai žino – nei Lietuvoje, nei Europoje, nei pasaulyje cukraus netrūksta.

Europos Sąjungos šalyse, kur gamyba reguliuojama kvotomis, cukraus atsargų šiuo metu yra sukaupta apie 2 milijonai tonų.

Lietuvos cukraus rinkos dalyviai taip pat kuo puikiausiai žino, kad Europos Komisija šiomis dienomis svarsto galimybę leisti panaudoti vidaus rinkoje eksportui sukauptus 3 milijonus tonų cukraus.

Paprasčiau tariant, jei Europos Komisijos sprendimas bus teigiamas, cukrus artimiausiu metu galėtų ne brangti, o net atpigti ....

Nenoriu kurstyti tuščių vilčių, tad akcentuosiu – šiuo metu realaus pagrindo cukraus brangimui nėra. O prielaidų pigimui gali atsirasti jau šį pavasarį.