Arūnas Giraitis

Šunskų parapijos istorija

Dabartinės Šunskų Šv. Marijos Magdalietės parapijos sritis buvo tankiai apaugusi miškais. Šiose giriose veisėsi meškos. Šunskų gyvenvietė ėmė formuotis antrojoje XVIII amžiaus pusėje, tačiau yra nuomonių, kad prieš 1710 m. marą gyvenvietė jau buvo. Ši katalikų bendruomenė jau egzistavo, kai didelė Užnemunės dalis priklausė Vilniaus vyskupijai. Šunskai ilgą laiką buvo Vilkaviškio vyskupijos filija ir priklausė Alvito dekanatui. Pirmoji akmenų mūro bažnyčia Šunskuose buvo pastatyta 1795 metais. Prastai pastatyta bažnyčia pradėjo griūti. Kunigo Simano Kudirkevičiaus rūpesčiu 1865 metais pastatyta dabartinė raudonų plytų neogotikinė bažnyčia. Ją konsekravo vyskupas Konstantinas Irenėjus Lubenskis. Manoma, kad dar prieš 1795 metus Šunskų kaimo kapuose buvo koplytėlė. Parapijos pavadinimas keitėsi tris kartus. Seniausiuose archyviniuose dokumentuose vietovė ir parapija vadinama Šumsku, vėliau Šumskais ir dar vėliau – Šunskais. Parapijos istoriją būtų galima suskirstyti į laikotarpius, kurie sutampa su civilinių valdžių kaita. Iš Šunskų parapijos kilo daug garsių inteligentų, joje dirbo gana daug garbingų kunigų. Gyvenvietė ir parapija patyrė daug negandų karų ir įvairių okupacijų laikotarpiais. Apie 1892 m. Šunskų apylinkėse įsikūrė slaptos „Sietyno“ draugijos lietuviškai spaudai platinti židinys, aprūpinęs gyventojus draudžiamaisiais raštais, kurie buvo gabenami iš Tilžės. Tačiau 1897 m. ji buvo susekta. Teismo sprendimu 1899 m. į Sibirą ištremta keliasdešimt šios draugijos narių.

Klebonai ir vikarai. Klebonas kun. Petras Dumbliauskas 1971-1972 m.

Klebonas Remigijus Gaidys iki 2017-07-07.

Parapiją sudaro šie kaimai ir gyvenvietės: Ašmonai, Baltrakis, Bebrininkai, Dabravolė, Dielinė, Domeikai, Grybinė, Gustabūdis, Karužai, Kazliškiai, Kupčiškiai, Kupreliškiai, Lapanka, Marciniškiai, Obelinė, Oželiai, Pančekiai, Paršeliai, Piliakalniai, Piliūnai, Popiliakalnis, Ramoniškiai, Strielčiškiai, Sarakai, Šunskai mstl., Talkiškės, Tursučiai, Užbaliai, Vekeriotiškė, Viktorinė, Vladiškiai, Žiūriai, ir Žvirgždaičiai.

Šiuo metu klebono pareigas eina – kan. dek. Deimantas Brogys.

Žymūs žmonės.

• Vincas Bartuška (Tursučiai, Šunskų sen.).
• Kazys Bridžius (1908–1982), žurnalistas.
• Vytautas Ciplijauskas (g. 1927), tapytojas.
• Antanas Civinskas (1867–1913), kunigas.
• Izabelė Laukaitytė (1909–1948), revoliucionierė, SSRS AT deputatė.
• Vincentas Senkus, marijonų generolas.

Ašmonų kaime gyveno Akelaičiai, Senkai.

Naudota literatūra:

DIDŽIOSIOS IR KITOS KALBOS KLAIDOS LIETUVOS ŽINIASKLAIDOJE

1. "Išreiškė susirūpinimą" - 2012-09-05, Lietuvos radijas, trumposios žinios.
2. "Baravykai tik per pažįstamus" - 2012-09-08 "Vakaro žinių" straipsnio 6 psl. pavadinimas.
3. "...iš tikrųjų kas liečia...", "...kas liečia grietinę..." - 2012-09-12 Lietuvos radijas. Aktualijų studija. 11.56 val.
4. "Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos..." - 2012-09-14 Lietuvos radijas, Žinios, 8.03 val.
5. "...konkurencijos pasekoje..." - E.Masiulis, Lietuvos ryto TV, 2012-09-16, 19.14 val.
6. "O kas link gamtinių dujų terminalo..." - Sinkevičius,  Lietuvos ryto TV, 2012-09-16, 19.22 val.
7. "...trisdešimt šešeri..." - Rūta, LNK, 2012-09-16, 22.19 val.
8. "Kokios nuotaikos..." - LTV žinios, 2012-09-17, 18.25 val.
9. "Šiai dienai..." - LTV žinios, Kristina Gontier, 2012-09-17, 18.46 val.
10. "...to pasekoje..." - TV3 "Paskutinė instancija", 2012-09-18, 18.07 val.
11. "...išgyvendinti tai iš Lietuvos" - Žinios, LTV, 2012-09-18, 18.26 val.
12. "Šiai dienai..." - Lietuvos radijas, 2012-09-19, 7.48 val.
13. "...siūlomi pakartotinai..." - "Respublika", 2012-09-19, Lietuvos radijas, spaudos apžvalga, 8.12 val.
14. "Kas čia per vardas?" - 2012-11-11, 11.29 val.
15. "Tu nežinojai, kas tai per daiktas" -  LRT "Šerlokas", 2012-11-11, 22.26 val.
16. "Kas čia per išraitymai?" - LRT "Šerlokas", 2012-11-11, 22.50 val.
17. "Pagalvokite, kas tai per veislė" - "Keturkojis šou", TV3, 2012-11-18, 10 val.
18. "...to pasekoje..." Diana Korsakaitė, Žinių radijas, 2013-01-24, 17.30 val
19. "Šiai dienai..." - Ignas Zokas, Lietuvos radijas, 2013-08-07, 13.30 val
20. "... su pernai metais lyginsim..." - BTV žinios, 2013-08-07, 20.21 val.
21. "...kas per sutartis?" - TV3, 2013-08-08, 13.41 val.
22. "...pernai metais..." - Mantas, Lietuvos ryto TV, Bobų vasara su Asta. Pokalbių laida. 2013-08-08.
23. "...to pasekoje..." - Lietuvos ryto TV, "Reporteris": verslininkas iš Marijampolės kaltina banko darbuotoją apgavyste. 2013-08-12, 21:37 val.
24.  "...pernai metais..."- Arnas Mazėtis, LRT radijo žinios, 2013-08-14, 9.04 val.
25. "Treneri, kas per komanda yra juodkalniečiai?" - 2013-09-08, TV3, 21.58 val.
26. "Kas čia per skambutis?" - TV8 "Dauntono abatija", 2013-11-10, 15.55 val.
27. "Kas tai yra per asmenys?" - Lietuvos ryto TV, 2014-01-30, 17.46 val.
28. "...TO PASEKOJE SUSIFORMAVO..." - LRT radijas, 2015-01-09, 12.59 val.

Vatikano radijo laida 2011-12-21

Vatikano radijo laida. Lordo Jonathan Sacks komentarai apie ekonomiką.

Jonathan Sacks. Moderniosios ekonomikos religinės šaknys

Kai politiniai lyderiai susitinka gelbėti euro ir Europos Sąjungos, tą patį turėtų daryti ir religiniai lyderiai. Todėl atvykstu į Romą – kalbėti apie bendrus susirūpinimą keliančius dalykus audiencijoje pas popiežių ir Grigaliaus universiteto rengiamose diskusijose, Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ puslapiuose rašo Tautų Sandraugos suvienytų judėjų kongregacijų vyriausias rabinas Jonathan Sacks, Didžiosios Britanijos Lordų rūmų narys.

Idėja gali pasirodyti absurdiška. Ką turi bendro religija su ekonomika, dvasingumas su finansų institucijomis? Atsakymas yra toks: rinkos ekonomika turi religines šaknis. Ji atsirado hebrajų-krikščionių vertybėm persmelktoje Europoje.

Kaip išryškino Harvardo ekonomistas David Landes, iki XV amžiaus Kinija buvo pažangesnė, palyginus su Vakarais, įvairiose technologijų srityse. Tačiau ne joje gimė modernusis mokslas ar industrinė revoliucija. Kaip tvirtina Landes, Kinija neturėjo tų vertybių visumos, kurias Europai davė hebraizmas ir krikščionybė.

Tarp rinkos ekonomikos ir Biblijoje išdėstytų vertybių yra gilus atitikimas. Materialinė gerovė yra dieviškas palaiminimas. Skurdas traiško kūną ir sielą, jį palengvinti yra šventa užduotis. Darbas yra kilnus pašaukimas, teikiantis laimę ir gėrį. Konkurencija skatina išradingumą.

Dievas kviečia, sako rabinai, būti bendradarbiais kūrinijoje. Privačios nuosavybės teisės yra laisvės pamatas. Pranašas Elijas stojo prieš karalių Ahabą, kai šis pasisavino Naboto vynuogyną. Be to, priduria Landes, Biblija įveda linijinę laiko sampratą, skirtingą nuo idėjos apie laiką kaip ciklą, kuriame, galiausiai, niekas nekinta.

Pirmieji modernaus kapitalizmo finansiniai instrumentai buvo išvystyti krikščioniškų Florencijos, Pizos, Genujos ar Venecijos miestų bankuose XIV amžiuje. Max Weber nubrėžė sąsajas tarp protestantiškos etikos ir modernaus kapitalizmo dvasios, Michael Novak tą patį padarė su katalikybe. Žydai, sudarydami 0,2 procento pasaulio populiacijos, gavo trečdalį visų Nobelio premijų ekonomikos srityje. Kai paklausiau, rašo rabinas, vystymosi ekonomisto Jeffrey‘o Sachso kas motyvuoja jo darbą, šis neabejodamas atsakė - „tikkun olam“, tai hebrajiškas imperatyvas gydyti, tobulinti pasaulį. Šiuolaikinės ekonomikos gimimas yra neatskiriamas nuo savo hebrajiškų-krikščioniškų šaknų.

Tačiau tai nėra stabili pusiausvyra. Rinka minuoja tas vertybes, iš kurių gimė. Vartotojiška kultūra yra priešinga žmogaus orumui. Uždega troškimus, užminuoja laimę, silpnina instinktų tenkinimo tvardimą ir padaro aklais prieš gyvybinės reikšmės skyrimą tarp daiktų kainos ir jų vertės.

Dabartinės krizės centre naudoti instrumentai yra tokie sudėtingi, kad vyriausybės, kontrolės institucijos, o kartais ir patys bankininkai nesuprato jų pažeidžiamumo. Tie, kurie drąsino imti paskolas be pajėgumų gražinti nusikalto tuo, kas Biblijoje vadinama „kliūties aklam pakišimu“.

Individualios ir kolektyvinės skolos Amerikoje ir Europoje turėjo pasiųsti aliarmo signalą visiems, kuriems pažįstami bibliniai šabo ir jubiliejiniai metai, nukreipti būtent prieš pavojų, kad žmonės įklius į skolos spąstus. O šie yra dar didesnio blogio simptomas: rinkos traktavimo kaip tikslo, o ne kaip priemonės. Biblija pasiūlo įtaigų pavyzdį apie tai, kas nutinka žmonėms nustojus auksą laikyti mainų priemone ir pavertus jį garbinimo objektu. Tai pavadina „aukso veršiu“. Jo antidotas yra šabas, viena iš septynių savaitės dienų, kai nedirbama ir nesamdoma, neparduodama ir neperkama. Tai laikas, kuris skiriamas dalykams turintiems vertę, bet neturintiems kainos: šeimai, bendruomenei, padėkai Dievui už tai, ką turime, vietoj rūpinimosi tuo, ko trūksta.

Stabilizuoti eurą yra vienas dalykas, gydyti jį supančią kultūrą – kitas. Pasaulyje, kuriame materialinės vertybės yra viskas, o dvasinės niekas negims stabili valstybė ar gera visuomenė. Atėjo laikas atskleisti hebrajišką-krikščionišką žmogaus orumo etiką. Žmonija nebuvo sukurta, kad tarnautų rinkoms. Rinkos buvo sukurtos, kad tarnautų žmonijai.

http://www.radiovaticana.org/lit/articolo.asp?c=546048

A. Kubilius ragina socialdemokratų lyderį stabdyti partiečių nusikaltimus

A. Kubilius ragina socialdemokratų lyderį stabdyti partiečių nusikaltimus - Naujienos - Tėvynės Sąjunga

Anykščių rajone lankysis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Vasario 21 dienos darbotvarkė:
10.00-10.20 - Renovuotos Kavarsko vidurinės mokyklos aplankymas
10.30-10.55 -AB „Ažuožerių sodai" vaisių saugyklos apžiūrėjimas

11.00-11.10 - Atliekų rūšiavimo aikštelės aplankymas

11.15 -Apsilankymas Anykščių A.Vienuolio gimnazijoje. Pasirašoma bendradarbiavimo sutartis
12.20-12.40 -Ekskursija į Angelų muziejų
12.45-12.55 - Statomos bibliotekos apžiūrėjimas

13.10-14.10 -Pietūs
14.20-14.40 -Apsilankymas rekonstruotame Anykščių regioninio parko direkcijos pastate, taip pat Kalitos kalne veikiančiose žiemos turizmo ir vasaros rogučių trąsose
15.00-15.30 - Troškūnų vienuolyno ir bažnyčios aplankymas, kaimo diversifikavimo ir Vietos veiklos grupių projektų aptarimas.

Nesaldi istorija

kitu kampu: Nesaldi istorija: Iki pirmųjų uogų dar mažiausiai keturi mėnesiai, tačiau ketvirtadienio reportažai iš prekybos centrų bylojo ką kitą. Pilnutėliai vėžimai cukraus, nuolatinis raginimas nesusipratusiems bendrapirkėjams nešti ir vežti cukraus kiek paneši, iškalbingai bylojo iš TV ekranų.

Tad kas gali paaiškinti, kodėl, regis, visai be jokio loginio pagrindo, ketvirtadienio vakaras prekybos centruose priminė sovietinio deficito laikus?

Galbūt kažkam reikia išsivalyti sandėlius prieš galimą cukraus kainų kritimą?

O gal pagąsdinti bendrapiliečius prieš artėjančius savivaldos rinkimus, šitaip eilinį kartą įspiriant esamai valdžiai?

Sąmokslo teorijų gali atsirasti visokių.

Kas buvo pirminis panikos šaltinis nėra aišku, gandai kuris laikas tvyrojo tarsi ore. O ankstyvą ketvirtadienio rytą, kuomet viename laikraštyje atsirado galimybė perskaityti, kad cukraus kaina gali kilti iki šešių litų, žinią pagavo ir spaudą vartantys rytinės televizijos laidos vedėjai.

Tad visos tąryt į darbą skubėjusios šeimininkės ir rūpestingi šeimų tėvai jau buvo įspėti – artinasi cukraus deficitas.

Ūkiški tautiečiai nesnaudė - ketvirtadienį nuo pietų visoje Lietuvoje vieni cukrų tempė maišais, kiti ėmė pinigus iš bankomato ir pirko tiek, kiek leido šeimos biudžetai.

Apie devintą vakaro cukraus lentynos žiojėjo tuščios, o užrašai „Vienam pirkėjui galima pirkti ne daugiau 12 vienetų“ jau neatrodė keisti.

Specialistai Ūkio ministerijoje per pusvalandį išsiaiškino - realaus pagrindo kilti cukraus kainai Lietuvoje nėra. Lietuvoje cukraus pagaminta net daugiau nei pernai, jo netrūksta Europoje, o Londono ir Niujorko biržose cukraus kaina net krito.

Per metus Lietuvoje suvartojame apie 110 tūkstančių tonų. Gamybininkai patikino, kad maždaug pusė šio kiekio yra sandėliuose. Prekybininkai prisipažino, tiesa negarsiai, kad įspėjimo iš gamintojų apie kainų kilimą nėra gavę.

Įspėjimo nėra gavę, bet padėtimi pasinaudojo. Tikriausiai ne pirmą kartą prekybos tinklų savininkai pirmiausia galvoja apie savo pelną, o ne solidarumą su visuomene.

Tad kainos dar tą patį ketvirtadienį kai kur jau siekė 3,99 lito, o atokesnėse parduotuvėlėse ir visus 6 litus.

Palyginimui - Vokietijoje 1 kilogramo cukraus kaina yra apie 2,24–2,5 lito. Švedijoje cukrus yra brangiausias ES - 1 kilogramas kainuoja apie 4,3 lito.

Taigi Lietuvos prekybininkai akivaizdžiai pasinaudojo žmonių nuogąstavimais. Pagal principą – jei yra panika, reikia ja naudotis ir bandyti iš to užsidirbti.

Drąsiai galima sakyti – cukraus burbulas buvo sukurtas per vieną dieną.

Mūsų gamintojai ir pardavėjai kuo puikiausiai žino – nei Lietuvoje, nei Europoje, nei pasaulyje cukraus netrūksta.

Europos Sąjungos šalyse, kur gamyba reguliuojama kvotomis, cukraus atsargų šiuo metu yra sukaupta apie 2 milijonai tonų.

Lietuvos cukraus rinkos dalyviai taip pat kuo puikiausiai žino, kad Europos Komisija šiomis dienomis svarsto galimybę leisti panaudoti vidaus rinkoje eksportui sukauptus 3 milijonus tonų cukraus.

Paprasčiau tariant, jei Europos Komisijos sprendimas bus teigiamas, cukrus artimiausiu metu galėtų ne brangti, o net atpigti ....

Nenoriu kurstyti tuščių vilčių, tad akcentuosiu – šiuo metu realaus pagrindo cukraus brangimui nėra. O prielaidų pigimui gali atsirasti jau šį pavasarį.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas - Dokumento tekstas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2005, Nr. 76-2741

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymo aktuali redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO

ĮSTATYMAS



2005 m. birželio 7 d. Nr. X-233
Vilnius



I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS


1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką.



2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Ekonominė veikla – veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą yra laikoma ekonomine veikla.

2. Ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto savininko ar kito fizinio asmens priskirtas:

1) individualios veiklos turtui, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;

2) ekonominei ar individualiai veiklai naudojamam turtui, jeigu su šiuo turtu susijusios išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir (arba) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis atskaitomas.

3. Fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ir asmuo be pilietybės.

4. Individuali veikla – veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra laikoma individualia veikla.

5. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas – pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis).

6. Juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, užsienio valstybės juridinis asmuo, taip pat bet kokia užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu.

7. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas – administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai (patalpos).

8. Nekilnojamasis turtas – Nekilnojamojo turto registre registruojami patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai.

9. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.

10. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais.

11. Švietimo darbas – veikla, kuri pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą laikoma švietimo darbu.

12. Turto vertintojas – turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

13. Žuvininkystės statiniai – tvenkiniai bei jiems aptarnauti skirti statiniai ir įrenginiai, skirti žuvims veisti ir auginti.

14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos (prioriteto tvarka) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus.

2. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.

3. Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



4 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

1) faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;

2) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, jeigu jie yra ekonominei ar individualiai veiklai nenaudojamas nekilnojamasis turtas arba yra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui neperduoti naudotis juridiniams asmenims;

3) valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



5 straipsnis. Mokesčio mokestinis laikotarpis

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.



6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

2. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

3. Jeigu savivaldybės taryba iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų nenustato konkrečių mokesčio tarifų arba po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus, atitinkamą mokestinį laikotarpį tos savivaldybės teritorijoje taikomas 0,3 procento mokesčio tarifas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-618, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 65-2384 (2006-06-10)

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



7 straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:

1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas;

4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje;

8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, nekilnojamasis turtas;

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje, nekilnojamasis turtas;

10) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

11) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

12) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

13) švietimo įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;

14) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

15) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

16) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

18) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;

19) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

3. (Netenka galios nuo 2011 m. sausio 1 d.)

4. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

5. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-878, 2006-10-24, Žin., 2006, Nr. 119-4549 (2006-11-07)

Nr. X-1479, 2008-04-03, Žin., 2008, Nr. 45-1681 (2008-04-19)

Nr. XI-177, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-979 (2009-03-05)

Nr. XI-576, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6954 (2009-12-28)

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11), įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 154



II SKYRIUS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINĖ VERTĖ



8 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė

1. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:

1) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus;

2) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

2. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-618, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 65-2384 (2006-06-10)

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



9 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

1. Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto vertintojas.

2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:

1) komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto masinio vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas;

2) gyvenamosios, sodų, garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą;

3) inžineriniai statiniai – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;

4) kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, įvertinantį nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaką, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.

3. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



10 straipsnis. Skundai ir prašymai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės

1. Mokesčio mokėtojų (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkų) skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės (toliau – skundas) pateikiami turto vertintojui per tris mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Šiuos skundus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą priima per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Mokesčio mokėtojai (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkai) vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Šiuos prašymus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą priima per tris mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentai, – per keturis mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Turto vertintojas apie mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo gavimą ir priimtą dėl skundo ar prašymo sprendimą informuoja vietos mokesčių administratorių ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo atitinkamai skundo ar prašymo gavimo dienos arba sprendimo priėmimo dienos.

4. Mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo pateikimas turto vertintojui mokesčio ir su juo susijusių sumų (išskyrus avansinį mokestį ir su juo susijusias sumas) išieškojimą sustabdo iki turto vertintojo sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo arba teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, jeigu mokesčio mokėtojas turto vertintojo sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-532, 2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 39-1380 (2006-04-08)

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



III SKYRIUS
MOKESČIO MOKĖJIMAS



11 straipsnis. Duomenų, reikalingų mokesčiui apskaičiuoti, pateikimas

1. Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas pateikia vietos mokesčių administratoriui du kartus per metus: iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo tvarka nustatoma turto vertintojo ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.

3. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto vertintojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka parengia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



12 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas

1. Mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo.

2. Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.

3. Juridiniai asmenys moka avansinį mokestį. Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą. Avansiniai mokesčiai sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 31 dienos, birželio 30 dienos ir rugsėjo 30 dienos. Jeigu suma, apskaičiuota pagal einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą, neviršija 1 500 litų, juridinis asmuo avansinio mokesčio neprivalo mokėti. Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

4. Mokesčio mokėtojai vietos mokesčių administratoriui atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją pateikia iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

5. Mokesčio mokėtojai mokesčio deklaracijoje mokestį apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas tą mokestinį laikotarpį jie privalo mokėti mokestį ir kuriam netaikomos šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos, mokestinę vertę taikydami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą tarifą.

6. Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas mokesčio mokėtojas privalo apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo įsigyjamas, naudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens ne visą mokestinį laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesiais), kurią tas nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės teise, buvo įsigyjamas, naudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens, laikantis šių taisyklių:

1) juridiniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, kurį įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perima valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, jiems grąžinamos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba kurį nekilnojamasis turtas yra jiems perduodamas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju; fiziniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, kurį įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, pradeda jį naudoti ekonominei ar individualiai veiklai, perima valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, kurį juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžina;

2) juridiniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleidžia, perleidžia teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių netenka, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, kurį nekilnojamąjį turtą grąžina; fiziniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleidžia, nustoja jį naudoti ekonominei ar individualiai veiklai, perleidžia teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių netenka, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, kurį nekilnojamąjį turtą perduoda juridiniam asmeniui.

7. Jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta (nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas), mokestis nebemokamas nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas išnyko.

8. Mokesčio deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma, o kai buvo mokėtas avansinis mokestis, apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio skirtumas turi būti sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos paskutinės atitinkamo mokestinio laikotarpio deklaracijos pateikimo dienos. Mokesčio permoka grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

9. Mokesčio mokėtojai mokestį apskaičiuoja pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-532, 2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 39-1380 (2006-04-08)

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)



IV SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ



13 straipsnis. Atsakomybė

Pažeidus šio įstatymo nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.



V SKYRIUS

MOKESČIO ĮSKAITYMAS



14 straipsnis. Mokesčio įskaitymas

1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.

2. Jeigu nekilnojamasis turtas yra kelių savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai nekilnojamojo turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei.



VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS



15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

2. Jeigu šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto mokestinė vertė, iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, padidėjo, tai apskaičiuojant šio turto mokestinę vertę 2006 metų mokestiniu laikotarpiu atimama 0,8, o 2007 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,4 šio nekilnojamojo turto mokestinės vertės padidėjimo sumos.

Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį 2006 ir 2007 metų mokestiniais laikotarpiais.



3. Kito šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto mokestine verte 2006 metų mokestiniu laikotarpiu laikoma 0,5, o 2007 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,8 šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos šio nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Pastaba. Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį 2006 ir 2007 metų mokestiniais laikotarpiais.



4. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis už 2005 metų paskutinį ketvirtį sumokamas iki 2006 m. sausio 25 d.

5. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1156);

2) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 35-860);

3) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1106);

4) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1635);

5) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1497);

6) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2888);

7) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 62-2232);

8) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 104-4648);

9) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 116-5256);

10) Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Garantinio fondo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo pirmasis skirsnis (Žin., 2004, Nr. 61-2188).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-618, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 65-2384 (2006-06-10)



16 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2005 m. spalio 1 d. parengia ir patvirtina nekilnojamojo turto vertinimo taisykles.



Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.





RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

______________



Pakeitimai:



1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-532, 2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 39-1380 (2006-04-08)

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 10 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS



2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-618, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 65-2384 (2006-06-10)

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 8, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį 2006 ir 2007 metų mokestiniais laikotarpiais.

Konkrečius mokesčio tarifus, kurie savivaldybės teritorijoje galios nuo 2007 m. sausio 1 d., savivaldybės taryba nustato iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. Jeigu savivaldybės taryba iki 2006 m. rugpjūčio 15 d. nenustato konkrečių mokesčio tarifų, apskaičiuojant mokestį 2007 metų mokestiniu laikotarpiu taikomas 0,3 procento mokesčio tarifas.



3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-878, 2006-10-24, Žin., 2006, Nr. 119-4549 (2006-11-07)

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.



4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1479, 2008-04-03, Žin., 2008, Nr. 45-1681 (2008-04-19)

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo 2009 m. sausio 1 d.



5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-177, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-979 (2009-03-05)

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.



6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-576, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6954 (2009-12-28)

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.



7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1158, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7415 (2010-12-11)

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2011 m. sausio 1 d. atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, avansinio mokesčio už šį nekilnojamąjį turtą 2011 metų mokestiniu laikotarpiu mokėti neprivalo.

Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 154 (2010-12-28)



*** Pabaiga ***





Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2010-12-17)

autrap@lrs.lt