Apie mane

Esu kilęs iš Suvalkijos. Gimiau Marijampolėje, bet jau daug metų gyvenu Anykščių krašte.

Esu istorikas, 1991 m. baigiau Vilniaus universitetą. Dirbu valstybės tarnyboje, kurios funkcija – saugoti kultūros paveldą. Man pasisekė, nes namo darbas ir pomėgiai sutampa: domiuosi dvarais, senienomis, paminklais, krašto istorija ir pan.

Dar studentas būdamas dalyvavau Sąjūdžio veikloje, todėl natūralu, kad 1993 m. įstojau į Tėvynės Sąjungą.

Vertybės, kurias išpažįstu

Šeima, bendruomenė, katalikiškų vertybių išsaugojimas, Lietuvos valstybė, tradicijos, laisvė ir teisingumas.

Pomėgiai

Kultūros paveldas, politika (valstybės valdymas, savivalda, politinė filosofija, tarptautiniai santykiai), muzika, fotografija, kelionės, informacinės technologijos.

Istorija ir genealogija

Čia skelbsiu istorijos ir genealogijos medžiagą.

Pradžioje

Troškūnų Montvilos

1850 metų sausio 23 ir gegužės 14 d. Ukmergės teismo patvirtintas Darjos Hoppen ir Liudviko Brunovo pakvitavimas, kad Stanislovas, sūnus Andriejaus, Montvila – Troškūnų dvaro pirkėjas, sumokėjo du tūkstančius rublių sidabru ir pilnai su jais atsiskaitė. Taip Stanislovas Motiejus ir Aleksandra Daugėlaitė Montvilienė, turėdami 4 sūnus, ėmė valdyti Troškūnų dvarą su 2565 dešimtinėmis žemės ir 169 valstiečiais.
Apie 1906 m. dvarininkas Stasys Montvila (g.1882 06 09, mirė apie 1923 m.) Troškūnų dvare įkūrė vargšų vaikų lietuvišką-lenkišką mokyklą. Joje buvo trys skyriai, mokėsi apie 200 vaikų. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo apgriauti Troškūnų dvaro rūmai. 1926 m. pastatyti nauji dvaro rūmai prie Juostos upės. 1935 metais dvaro savininku tapęs Stanislovo Adomo brolio Aleksandro sūnus Stanislovas Montvila, vedęs Komaraitę, dvarą valdė iki 1940 metų nacionalizacijos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą